dingčia
dingčià sf. (4)
1. CI488 žr. dingsčia 1: Apie susiėjimus nebeturiu jau dingčios TŽVI431. Savo dingčia būk danguje iškadingus pastatymus rašąs MT164.
2. žr. dingsčia 3: Eidamas pas tetą, ta dingčià nuejo ir pas pažįstamą kaimynę Krtv.
Dictionary of the Lithuanian Language.